Keramikai virtinukus pateiks pisuaruose

Keramikai gaivina vieno žinomiausių pasaulyje lietuvių menininkų, fliuksus srovės pradininko Jono Mačiūno idėjas. Iš Kauno savo kūrybines dirbtuves jie trumpam perkėlė į Klaipėdą.

Keramikė Eglė Česonytė ir skulptorius Saulius Kriščiukaitis, kartu su vilniečiais menininkais Nomeda ir Gediminu Urbonais bei VDA Kauno dailės instituto studentėmis – Rūta, Auguste ir Ieva, išsijuosę triūsė Klaipėdos kultūros ir komunikacijų centre vyksiančiose meno dirbtuvėse „Mano kiemas“.

Kūrė indus virtinukams

E.Česonytės vadovaujamos porcelianinės keramikos dirbtuvėse menininkai kūrė Gugenheimo muziejaus architektūros modelių interpretacijas – indus.

"Idėja ir poreikis sukurti tokius indus kilo siekiant iš naujo suaktualinti fliuksus paveldą – Jurgio Mačiūno garsiuosius virtinukų vakarėlius, minimus Jono Meko filme „Zefiro Torna. Scenos iš Jurgio Mačiūno gyvenimo“. Dirbtuvėse buvo kuriami ir indai iš porceliano, ir virtinukai“, – pasakojo keramikė iš Kauno.

Virtinukai pasirinkti kaip išraiškinga medžiaga, padedanti menininkams išreikšti savo nuomonę apie Ermitažo-Gugenheimo projektą.

Be to, virtinukai yra svarbūs ir Rytų Europos kultūroje, kadangi tai išskirtinai šiame regione paplitęs patiekalas.

Įrašys žmonių nuomonę

Menininkai nusprendė, kad ypatingam fliuksus paveldui – virtinukams – patiekti ir pristatyti visuomenei reikalingi ir išskirtiniai indai.

Keramikos dirbtuvėse menininkams kilo įvairiausių idėjų – indas virtinukams gali priminti ir kiaurasamtį, ir didžiulį koldūną, ir basoną, net ir pisuarą.

Dalyvaudami kūrybinėse dirbtuvėse menininkai drauge turėjo galimybę iš naujo pažvelgti ne tik į būsimą muziejaus kolekciją – fliuksus meną, bet ir į architektūrinę Ermitažo-Gugenheimo muziejaus Vilniuje projekto pusę.

Keramikė E.Česonytė pasakojo, kad pasirinktus modelius vėliau planuojama gaminti pramoniniu būdu Kaune. Šie indai bus dekoruojami, glazūruojami, ant jų galės būti užrašomi ir žmonių komentarai.