WARNING Illegal string offset 'name'
in /home/kkkc2/domains/menokiemas.lt/public_html/archyvas/ip_cms/frontend/zone.php on line 65

WARNING Illegal string offset 'template'
in /home/kkkc2/domains/menokiemas.lt/public_html/archyvas/ip_cms/frontend/zone.php on line 66

WARNING Illegal string offset 'associated_group'
in /home/kkkc2/domains/menokiemas.lt/public_html/archyvas/ip_cms/frontend/zone.php on line 67

WARNING Illegal string offset 'associated_module'
in /home/kkkc2/domains/menokiemas.lt/public_html/archyvas/ip_cms/frontend/zone.php on line 68

Secesinio bučinio interpretacijos - drobėje

WARNING Illegal string offset 'name'
in /home/kkkc2/domains/menokiemas.lt/public_html/archyvas/ip_cms/frontend/zone.php on line 65

WARNING Illegal string offset 'template'
in /home/kkkc2/domains/menokiemas.lt/public_html/archyvas/ip_cms/frontend/zone.php on line 66

WARNING Illegal string offset 'associated_group'
in /home/kkkc2/domains/menokiemas.lt/public_html/archyvas/ip_cms/frontend/zone.php on line 67

WARNING Illegal string offset 'associated_module'
in /home/kkkc2/domains/menokiemas.lt/public_html/archyvas/ip_cms/frontend/zone.php on line 68

Secesinio bučinio interpretacijos - drobėje

Rita Bočiulytė, Vilniaus diena/ 2008.08.01

Trys dailininkai, stebint publikai, tapė pagal Gustavą Klimtą

 

Į performatyvaus meno akciją uostamiesčio Meno kieme tapytojus ir publiką sukvietęs Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras „Kultūrpolis“ (KKKC) darsyk pademonstravo atkaklų siekį suartinti vaizduojamąjį meną ir jo vartotojus. „Kodėl žmonės negali stebėti vaizdų drobėje tapsmo taip, kaip žiūri filmą, spektaklį ar klausosi gyvos muzikos? Kuo dailė prastesnė už kitus menus? Argi jos kūrybos procesas mažiau intriguoja?“ – provokavo susirinkusiuosius KKKC direktorius menotyrininkas Ignas Kazakevičius, skelbdamas viešos tapybos akcijos startą.

 

Interpretuoja žinomus siužetus

 

Interpretuoti garsųjį Gustavo Klimto „Bučinį“ prie molbertų Meno kieme stojo tapytojai vilnietis Svajūnas Armonas, kaunietis Aleksas Andriuškevičius ir šiuo metu Londone gyvenantis Ernestas Zacharevičius. Aplinkui susispietusi publika tyrinėjo pozuojančią egzotišką porą, kalbino dailininkus ir kantriai kone iki saulėlydžio stebėjo, kaip tiesiog jos akyse drobėje gimsta menas.

 

Pernai vasarą duris atvėręs Klaipėdos meno kiemas ėmėsi burti menininkus, kad jie publikos akivaizdoje interpretuotų istorinius siužetus. „Kadangi populiariname meną ir jo vartojimą visuomenėje, akcijoms renkamės žmonėms pažįstamus siužetus, kuriuos dailininkai interpretuoja savaip, – sakė I.Kazakevičius. – Akcijose gimę kūriniai gali būti neišbaigti. Čia svarbiausia – kūrybinis procesas, galimybė pamatyti, kaip menininkai tapo, kaip balta drobė virsta paveikslu. Manome, kad ateityje tokią pramogą darysime mokamą.“

 

Suvienijo velnią ir Dievą

 

Šįkart viešos tapybos akcijai pasirinktas žymusis austrų secesininkas G.Klimtas ir jo paveikslas „Bučinys“. Secesija (Austrijoje – sezession, Vokietijoje ir Skandinavijoje – jugendstil, Prancūzijoje – art nouveau, Ispanijoje – modernisme) – pirmas istorinis stilius po viduramžių, anot I.Kazakevičiaus, suvienijęs velnią ir Dievą. Europos mene jis įsitvirtino 1880-aisiais.

 

Banguotos linijos, grakščios formos, plokščių, kontrastingų spalvų deriniai ir gausi ornamentika grąžino tapybai dekoratyvumą. Vienos „aukso amžiaus“ dailininkas G.Klimtas (1862-1918) įkūrė „secesijos judėjimą“, tapo jo prezidentu, „Vienos secesijos“ stiliaus pradininku.

 

Erotika pulsuojantys G.Klimto paveikslai – odė moteriai ir geismui. Jausminga, seksuali, provokuojanti, likimo vergė ir valdovė – tokią moterį vaizduotėje kūrė ir tapė žymusis austrų secesininkas.

 

Skirtingo kalibro menininkai

 

S.Armono, A.Andriuškevičiaus ir E.Zacharevičiaus interpretacijose nestigo klimtiškos simbolikos, plastiškos linijų ir minties žaismės bei šiuolaikiniam menui būdingo konceptualumo.

Tapybos akcijoje dalyvavo skirtingo kalibro autoriai. „Individualistų“ grupės atstovas S.Armonas secesines priemones tapyboje naudoja bene gausiausiai.

 

Dalyvavimu įvairiuose performansuose garsėjantis A.Andriuškevičius – legendinės grupės „Post ars“ narys, pirmas žmogus Lietuvoje, prikalęs duoną prie sienos (1988-aisiais Kaune) ir taip suvirpinęs visą šalies meninį gyvenimą. Jo tapyba primena Andy’o Warholo multiplikacijas.

 

„O E.Zacharevičius yra mūsų eksperimentas“, – I.Kazakevičius pristatė jauniausią akcijos dalyvį, Londone, Middlesaxo universitete, studijuojantį vizualiuosius menus.

 

Akcijos dalyviams pozavo dailės studentė Gina ir uostamiestyje verslo administravimą studijuojantis juodaodis marokietis Victoras. „Tai tikra skirtingų kultūrų komunikacija“, – džiaugėsi „Kultūrpolio“ direktorius.

Dailininkų trijulė turėjo maždaug tris valandas savo tapybinėms variacijoms įgyvendinti. Kartu jai teko atlaikyti įsmeigtus publikos žvilgsnius, atremti komentarus bei pasistengti, kad tai būtų smagus ir meniškas šou. Įtampą kaitino M.Ravelio „Bolero“.

 

Feminizmo triumfo fone

 

S.Armonas savo drobėje sugebėjo apgyvendinti kelių G.Klimto paveikslų siužetus. „Mes abu – romantikai, – šypsojosi tapytojas. – Mano kūryboje irgi šmėkščioja jo įtaka – moterys, vaizdai, linija, kompozicija. Tai man artimi dalykai. Norom nenorom aš netoli jo.“

 

Pasak E.Zacharevičiaus, G.Klimto idėjos pasenusios, bet pasimokyti yra ko. „Prie G.Klimto verčia grįžti pasikeitusios vertybės, – mano jis. – Feminizmo triumfas tam pačiam motyvui suteikia naują reikšmę, bučinį – be bučinio. O G.Klimtas yra to laiko, kai jis kūrė, genijus. Iš tiesų jis nemirė, moko ir daug mums duoda. Svarstome, kas po juo ir po jo... Dabar kitokia romantika, saldumo amžius praėjęs.“

 

„Bandau išlaikyti linijos žaismą ir dviejų kūnų dėmę kompozicijoje. Tai svarbiausia G.Klimto „Bučinyje“. Mėgstu maišyti medžiagas, todėl purškiu aerozolinius dažus – dėl G.Klimto, secesijos, dėl aukso“, – aiškino E.Zacharevičius.

 

Sunku būti atviram

 

Labiausiai šou sukurti stengėsi kaunietis A.Andriuškevičius, iš G.Klimto paveikslo sukurdamas ikoną.

Kaunietis pasirengė iš anksto, jau žinodamas, ką nori nutapyti. Operuodamas kasdienę sąmonę užvaldžiusiu fetišu, jis pasirengė nespalvotų G.Klimto „Bučinio“ atviruko kopijų ir suklijavo jas ant drobės. Paskui švelniai užtapė, perkurdamas klimtiškus spalvų derinius ir pridėdamas keletą drastiškų spalvos šuorų. Jo kompozicija įkyriai kartoja populiaraus paveikslo atvaizdą, replikuodama kultūros autentikai ir masinei reprodukavimo – autentikos iškraipymo kultūrai.

 

Akcijai vos įpusėjus, autorius jau visų klausinėjo: „Tęsti, dar ką nors daryti, keisti ar palikti, kaip yra?“  A.Andriuškevičiaus sako, kad ne jo tikslas – tapyti natūrą. Daug metų netapo nei figūrų, nei natiurmortų. „Čia nutapiau „Bučinį“ – kaip santykį. Dažų ir popieriaus. Jie ir bučiuojasi. Ir tie bučiniai – labai intymu. Paprasta? Geriausias variantas – padaryti labai paprastai. Nereikia kankinti nieko nei gyvenime, nei mene. Menas apskritai yra bučinys. Tik nežinia, su kuo pasibučiuoji, – su Dievu ar Mefistofeliu“, – samprotavo dailininkas.

Paklaustas, ar nesunku tapyti viešai, jis atsakė: „Sunku būti atviram. Čia truputį pamelavau, pagudravau, bet tai yra, ką aš iš tikrųjų darau mene.“

 

Po akcijos rengėjai prasitarė tikėjęsi daugiau. Kad bus daugiau lengvai suvokiamo meno, ne vien pasitaškymas dažais. Publikai juk reikia šou, mano organizatoriai, kuriems jau norisi pabėgti ir nuo tapybos, ir nuo jūros. Galbūt pavyks rugpjūtį per egzotišką akvarelės akciją, kurioje dailininkams pozuos kimono pasipuošusios japonės.