WARNING Illegal string offset 'name'
in /home/kkkc2/domains/menokiemas.lt/public_html/archyvas/ip_cms/frontend/zone.php on line 65

WARNING Illegal string offset 'template'
in /home/kkkc2/domains/menokiemas.lt/public_html/archyvas/ip_cms/frontend/zone.php on line 66

WARNING Illegal string offset 'associated_group'
in /home/kkkc2/domains/menokiemas.lt/public_html/archyvas/ip_cms/frontend/zone.php on line 67

WARNING Illegal string offset 'associated_module'
in /home/kkkc2/domains/menokiemas.lt/public_html/archyvas/ip_cms/frontend/zone.php on line 68

Nomeda ir Gediminas Urbonai

WARNING Illegal string offset 'name'
in /home/kkkc2/domains/menokiemas.lt/public_html/archyvas/ip_cms/frontend/zone.php on line 65

WARNING Illegal string offset 'template'
in /home/kkkc2/domains/menokiemas.lt/public_html/archyvas/ip_cms/frontend/zone.php on line 66

WARNING Illegal string offset 'associated_group'
in /home/kkkc2/domains/menokiemas.lt/public_html/archyvas/ip_cms/frontend/zone.php on line 67

WARNING Illegal string offset 'associated_module'
in /home/kkkc2/domains/menokiemas.lt/public_html/archyvas/ip_cms/frontend/zone.php on line 68

Nomeda ir Gediminas Urbonai laukia grįžtančių balandžių

Jurga Petronytė, Vakarų ekspresas/ 2008.08.01

2008 rugpjūčio 1d., Jurga Petronytė, Vakarų ekspresas"Menininkas yra globalus pilietis. Gyvename tarp Lietuvos, JAV, Norvegijos, Ispanijos, tačiau tai nereiškia, kad mums nesvarbi Jono bažnyčia Klaipėdoje ar Basanavičiaus gatvė Palangoje", - sakė menininkai N. ir G. Urbonai

 

Nomeda ir Gediminas Urbonai laukia grįžtančių balandžių  "Menininkas yra globalus pilietis. Gyvename tarp Lietuvos, JAV, Norvegijos, Ispanijos, tačiau tai nereiškia, kad mums nesvarbi Jono bažnyčia Klaipėdoje ar Basanavičiaus gatvė Palangoje", - sakė menininkai N. ir G. Urbonai

 

"Vienas svarbiausių ir pasikartojančių mūsų projektų tikslų yra bendruomenės atkūrimas. Pasibaigus meniniams veiksmams prasideda socialiniai, politiniai veiksmai, kova už žmogaus teises.Todėl negalime vadinti savo projektų užbaigtais", - sako medijos meno Lietuvoje pradininkai, Nacionalinės premijos lauretai Nomeda ir Gediminas Urbonai.

 

Praeitą ir šią savaitę vieni garsiausių Lietuvos kūrėjų N. ir G. Urbonai viešėjo Klaipėdoje. Kultūrų komunikacijų centre jie skaitė paskaitas apie savo kūrybą, pristatė garsiausius savo projektus už Lietuvos kino teatro išsaugojimą inicijavusią "Pro-testo laboratoriją", Venecijos meno bienalėje pristatytą bei apdovanotą projektą "Villa Lituania" bei naujausią savo projektą "Ermitažo-Guggenheimo matomumo studija".

 

Paskutinius jūsų projektus "Villa Lituania" ir "Pro-testo laboratorija" jungia užgrobtos erdvės grąžinimo tema. Kuo jums asmeniškai ši tema aktuali?

 

Architektūrinis "Guggenheimo muziejaus" konkurso nugalėtojos Zaha Hadid modelis keramikos dirbtuvėse virto ironiškomis ligoninėse naudojamo basono, anties formomis.

 

Gediminas: Atiduotos ar nusavintos erdvės tema mums aktuali lygiai taip pat kaip ir kitiems Lietuvos ir ne tik Lietuvos piliečiams. Okupacija neišvengiamai susijusi su imperialistine politika. Po šiai dienai vykstantys karai, nelaimės, katastrofos neišvengiamai susijusios su kolonijiniu paveldu ar postkolonijine situacija. Žodis kolonija mums asocijuojasi su Afrika ar Azijos šalimis, tačiau mes taip pat esame kolonijinės politikos produktas. 50 metų mes buvome okupuoti kitos valstybės ir daugelis problemų, su kuriomis mes susiduriame šiandien, yra tos situacijos pasekmė.

 

Buvę kolonistai iki šios dienos yra išsaugoję savo bendradarbiavimo tinklus, vienaip ar kitaip susiję su valdžios struktūromis ir sėkmingai tęsia kolonijinę politiką. Kolonijinė politika remiasi erdvės atėmimu, greitu resursų įsisavinimu ir išvežimu iš šalies. Ši politika vykdoma nepaisant to, kas brangu vietiniams žmonėms "čiabuviams". Kolonizatoriai neturi kultūrinės atminties, sentimentų paveldui, istorijai, nes jie negyvena toje vietoje.

 

Nomeda: svarbi ir estetinė kategorija.

 

Jūs patys labai daug keliaujate, dirbate užsienyje ir svetur tikriausiai praleidžiate daugiau laiko nei Lietuvoje. Kaip identifikuojate savo erdvę?

 

Gediminas: labai geras klausimas. Ko gero, atrodo, kad mes kalbame labai abstrakčiai, tačiau ši tema mus liečia tiesiogiai. Nomeda ne veltui paminėjo estetinę kategoriją, mus asmeniškai labai žeidžia sudarkytas Gedimino prospektas Vilniuje ir sudarkyta Basanavičiaus gatvė Palangoje. Dabartinis šių erdvių vaizdas žeidžia mano estetinį supratimą. Neabejoju, kad mano asmeninis supratimas yra bendras dideliai daliai žmonių.

Kitiems keramikos dirbtuvių dalyviams muziajaus maketas asocijavosi su puodais, ar kitais su kulinarija susijusiais objektais

 

Jeigu baltųjų kobrų šokiu aplink "Jūratės ir Kastyčio" paminklą Basanavičiaus gatvėje prie Palangos tilto (kalbu apie šveistuvus ir visa kita, kas ten padaryta) bandoma nustebinti atvažiuojančius turistus - tai aiškiai prasilenkta ir su skoniu ir su logika.

 

Nomeda: Praeitą savaitgalį mes apsilankėme Palangoje po daugelio metų - mūsų vos infarktas neištiko.

 

Gediminas: Jeigu buvo siekis padaryti kaip įmanoma blogiau - tai jis tikrai įgyvendintas.

 

Kur yra mūsų erdvė? Menininkas yra globalus pilietis. Jam erdvė susijusi su ta vieta, kurioje jis dirba, kuria. Mes esame tarp kelių šalių: Lietuvos, Norvegijos, JAV. Pavasarį praleidome labai daug laiko Ispanijoje, savo mintimis ir sumanymais esame Barselonoje, Valencijoje ar Madride, tačiau tai laikinas būvis ir tai nereiškia, kad mums nesvarbi Jono bažnyčia Klaipėdoje ar Basanavičiaus gatvė Palangoje. Tai yra tos vietos, kurios mums reiškia kur kas daugiau nei Rambla gatvė Barselonoje, su jomis susiję mūsų prisiminimai, sentimentai.

 

Nomeda: Kelionės, išvykimai mums padeda geriau įvertinti tai, kas yra čia. Platesnis požiūris menininkui labai vertingas ir net būtinas prieš pradedant ką nors kurti.

 

Pastarieji jūsų projektai inspiravo socialinį protesto judėjimą dėl Lietuvos kino teatro išsaugojimo, diplomatinius konfliktus ir derybas dėl "Villa Lituania" pastato Romoje. Ar jums svarbus šių projektų rezultatas, kokie šių projektų tikslai?

 

Gediminas: Žmonės rezultatą dažnai įsivaizduoja kaip apčiuopiamą dalyką, kurio reikia pasiekti.

 

Nomeda: Juk labai populiarus posakis, kad tikslas pateisina priemones.

 

Gediminas: Mums labai svarbus bendruomenės atkūrimo klausimas. Jį galima vadinti vienu iš tikslų, kuris kartojasi mūsų projektuose ir kurį mes pasiekėme. Aplink mūsų projektus telkiasi bendruomenės.

 

Nomeda: Iš tiesų, mūsų projektų tikslai yra daugialypiai. Neturime vieno tikslo pasiekti, pavyzdžiui, iškovoti kino teatrą. Mums įdomi pati situacija.

 

Gediminas: Mums svarbu, kad projektais užkabintume ir dra vieną svarbų aspektą - žmogaus teises. Kino teatro atveju, žmogaus teisę į miestą.

 

Kokioje stadijoje projektai "Pro-testo laboratorija", "Villa Lituania" šiuo metu? Ar juos galima vadinti užbaigtais?

 

Jie tęsiasi, nes žmogaus teisių klausimas ar erdvės atkovojimo klausimas negali būti išspręstas visiems laikams. Mes gyvename labai dinamiškoje visuomenėje. Įstatymų retorika keičiasi. Kova dėl pamatinių vertybių išsaugojimo nuolat tęsiasi, todėl tie projektai negali būti baigtiniai. Baigėsi meno projektas, prasidėjo pilietinis projektas.

 

Nomeda: Mes laukiame grįžtančių balandžių. Vieni jau grįžo, o kiti gali grįžti ir po dešimties metų.

 

Gediminas: Pavyzdžiui, Lietuvos kino teatro projektas peraugo į teisinius procesus.

 

Jūs juose dalyvaujate?

 

Gediminas: Taip, be abejo.

 

Internete perskaičiau repliką, kad priėmę iš Lietuvos valstybės, padėjusios užgrobti "Lietuvos" kino teatrą, nacionalinę premiją, dabar galėsite apmokėti teismus. Kam iš tiesų panaudojote premijos pinigus?

 

Gediminas: Manau, kad tokia nuomonė yra nesąžininga. Manau, kad nacionalinės premijos paskirtis yra išleisti ją meniniams projektas, o ne klaidoms, kurias padarė valdininkai, apmokėti.

 

Nomeda: Kodėl mes turime mokėti už kažkieno vagystę. Juk "Lietuvos" kino teatro atveju buvo pavogtas mūsų visų turtas.

 

Projektui "Villa Lituania" lėšos buvo nepakankamos ir blogai paskirstytos, todėl mes turėjome skolų. Beveik pusę premijos pinigų iš išleidome knygos "Villa Lituania" išleidimui, apmokėjome skolas žmonėms, kurie dirbo su šiuo projektu Venecijoje.

 

Jūs patys vienas kito erdvę, tapatybę taip pat esate okupavę. Buvo du savarankiški menininkai grafikė Nomeda ir skulptorius Gediminas. Dabar visus projektus kuriate drauge. Ar dėl to niekada nekyla konfliktų?

 

Nomeda: Esame tapę tarsi vienu orkestru. Žinoma, kyla kūrybinių konfliktų, tačiau tenka susiderinti, surasti kompromisą.

 

Gediminas: Derybos vyksta visada, net tada kai žmonės galvoja esą autonomiški. Absoliuti autonomija yra neįmanoma. Bet kuris menininkas, teigdamas, kad jis laisvas, meluoja pats sau. Norėdamas surengti parodą jis turi ją derinti mažiausiai su penkiais žmonėmis.

 

Nomeda: Vienas žmogus kovoja ir derasi su savimi.

 

Gediminas: Mūsų darbo pobūdis primena kino kūrimą. Beje, medijos žanras pratęsia kino žanrą.

 

Kinas yra jūsų pomėgis? Iš ko gimė "Pro-testo laboratorija" ir kova už "Lietuvos" kino teatrą?

 

Gediminas: Šis projektas gimė stebint apverktiną Lietuvos kino paveldo būklę. Tai, kad Lietuvoje nėra nacionalinės kinomotekos yra tragedija ir tuo mes, ko gero, esame unikalūs visame pasaulyje. Net dauguma Afrikos, Azijos šalių jį turi. Kino atmintis mums yra labai svarbi.

 

Nomeda: Be to ir ankstesni mūsų projektai "Kino blokas", "Transakcija" buvo susiję su lietuvišku kinu.

 

Naujausias, šiuo metu gimstantis jūsų projektas yra "Ermitažo-Gugenheimo matomumo studija". Imatės šio objekto todėl, kad jis šiuo metu yra visuomenės dėmesio centre?

 

Gediminas: Mums įdomu tai, kad toks brangus objektas bandomas monopolizuoti. Valdžia lengva ranka nustumia visuomenės diskusijas, teigdama, jog viską gali nuspręsti ekspretai, specialistai.

 

Egzistuoja ir kita radikali nuomonė, žmonės antglobalistai, kurie kategoriškai priešinasi Guggenheimo projektui.

 

Mums atrodo, kad neegzistuoja absoliutus gėris arba blogis. Kitos nuomonės eliminavimas yra fašizmas. Juolab, kad šis projektas kainuoja labai didelius pinigus ir vienaip, ar kitaip palies kiekvieną iš mūsų.

 

Šito projekto esmė pažiūrėti į Guggenheimo muziejų Vilniuje visuotinai, įtraukti žmones į diskusiją, inspiruoti žmones dalyvauti diskusijoje meninėmis priemonėmis.

 

Kaip klaipėdiečiai įsitraukė į šią diskusiją?

 

Gediminas: Labai džiugu, kad klaipėdiečiai turi tokią unikalią vietą kaip Kultūrų komunikacijų centras, kurios neturi joks kitas miestas. Menininkai čia pat gali gyventi, kurti ir betarpiškai, gyvai bendrauti su auditorija. Tai labai šiuolaikinė įstaiga.

 

Mums buvo labai įdomu, ką klaipėdiečiai mano apie tokį projektą. Ir iš karto prisijungė būrys jaunų žmonių. Per savaitę mes susitikome su labai daug įdomių žmonių Klaipėdoje.

 

Nomeda: Vienas vyriškis labai aktyviai dalyvavo koldūnų perfomanso akcijoje, praktiškai jai vadovavo ir pavadinome jį Guggenheimu.

 

Gediminas: Įvairias specialybes studijuojančios merginos atėjo į porceliano dirbtuves ir drauge su porceliano menininke Egle Česonyte mąstė apie šį projektą minkydamos molį, jos kūrė alternatyvius porcelianinius Guggenheimo modelius.

 

Kokie rezultatai?

 

Nomeda: Labai įdomūs. Architektūrinis konkurso nugalėtojos Zaha Hadid modelis keramikos dirbtuvėse virto ironiškomis ligoninėse naudojamo basono ir anties formomis.

 

Jūsų viešnagė Klaipėdoje sutapo su Jūros švente. Kokie jūsų įspūdžiai?

 

Gediminas: Niekada Vilniuje man neteko matyti vienoje vietoje tiek žmonių, kiek aš pamačiau per Jūros šventę. Šventės renginių mes nematėme, nes per savaitę keramikos dirbtuvėse buvome šiek tiek pavargę nuo bendravimo su žmonėmis, tad nuo šurmulio pabėgome į Palangą. Norėjome pasivaikščioti parke, prie jūros.

 

Klaipėdoje buvome sužavėti skulptūrų parku. Jame yra fantastiškų kūrinių, išlaikiusių istorijos išbandymus. Keletas darbų yra tokios aukštos meninės kokybės, kad Vilnius galėtų juos išsinuomoti ir Europos kultūros sostinės projekto metu.

 

Šiam unikliam parkui reikėtų daugiau populiarinimo ir viešumo, nes tai ne tik kultūros objektas, bet ir išlikęs sovietmečio sistemos bei kultūros santykių lakmuso poperėlis, atspindintis, kaip menininkai konfrontavo su valžia, kaip ieškojo kompromiso.

 

Taip pat mes džiaugiamės, kad Klaipėdoje yra keletas ryškišų žmonių, kurie buria bendruomenę, siekiančią išsaugoti, atkurti kultūros paveldą. Skaitėme spaudoje diskusiją apie Jono bažnyčią. Mūsų manymu, šis objekto atkūrimas galėtų tapti ryškiu precedentu, kada galvojama apie miestą ir žengiama darnios plėtros keliu.