WARNING Illegal string offset 'name'
in /home/kkkc2/domains/menokiemas.lt/public_html/archyvas/ip_cms/frontend/zone.php on line 65

WARNING Illegal string offset 'template'
in /home/kkkc2/domains/menokiemas.lt/public_html/archyvas/ip_cms/frontend/zone.php on line 66

WARNING Illegal string offset 'associated_group'
in /home/kkkc2/domains/menokiemas.lt/public_html/archyvas/ip_cms/frontend/zone.php on line 67

WARNING Illegal string offset 'associated_module'
in /home/kkkc2/domains/menokiemas.lt/public_html/archyvas/ip_cms/frontend/zone.php on line 68

Dovydo Klimavičiaus "Rykštės"

WARNING Illegal string offset 'name'
in /home/kkkc2/domains/menokiemas.lt/public_html/archyvas/ip_cms/frontend/zone.php on line 65

WARNING Illegal string offset 'template'
in /home/kkkc2/domains/menokiemas.lt/public_html/archyvas/ip_cms/frontend/zone.php on line 66

WARNING Illegal string offset 'associated_group'
in /home/kkkc2/domains/menokiemas.lt/public_html/archyvas/ip_cms/frontend/zone.php on line 67

WARNING Illegal string offset 'associated_module'
in /home/kkkc2/domains/menokiemas.lt/public_html/archyvas/ip_cms/frontend/zone.php on line 68

Dovydo Klimavičiaus "Rykštės"

J.Petronytė, dienraštis "Vakarų ekspresas"/ 2008.04.04

25-erių metų klaipėdietis menininkas Dovydas Klimavičius nesijaudina dėl to, kad žmonės jį pirmiausiai sutinka kaip Romo Klimavičiaus sūnų. "Gal kada nors jį žmonės sutiks kaip Dovydo Klimavičiaus tėvą", - juokiasi pokalbininkas.

 

Šiandien abu Klimavičiai atidaro savo kūrybos parodas. 16.30 val. "Studlende" Romas Klimavičius pristatys naujų savo kūrinių su grūdais ekspoziciją, o 18 val. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (Daržų g. 10 / Bažnyčių g. 4) galerijoje Dovydas Klimavičius atidarys keramikos objektų parodą "Rykštės".

 

Daug gavote nuo tėvo rykščių, kad ėmėtės šios temos?

 

O kas jų nėra gavęs (juokiasi). Rykštės - daugiaprasmis žodis, turintis savyje paslapties, galbūt net magijos. Kiekvienas žmogus turi savų asociacijų. Vieniems tai - vaikystės prisiminimai, kitiems - filosofinė kategorija, tretiems - atsinaujinimo, apsivalymo simbolis. Man ši paroda - eksperimentas su nauja medžiaga - šamotiniu moliu.

 

Kokias medžiagas jau esate išbandęs savo kūryboje?

 

Besimokydamas Eduardo Balsio menų gimnazijoje iškaliau skulptūrą iš medžio, Dailės akademijoje išbandžiau akmenį, metalą, paskui celofaną.

 

Celofaną? Ką iš jo sukūrėte?

 

Pasiuvau didžiulį svajonių burbulą, į kurį įlindęs bėgiojau ežero vandens paviršiumi. Apie šią akciją-atrakciją dar sukūriau eksperimentinį filmą. Toks buvo mano diplominis darbas. Dėstytojai iš pradžių nesuprato, gąsdino, kad burbulas suplyš, aš nuskęsiu. Pavyko. Iš 36 bakalaurų ir magistrų darbų šis mano darbas pelnė 2 vietą.

 

Po to, praeitą rudenį, burbulų idėją panaudojau kitame, festivalio "Jauna muzika" projekte. Kūrėme su kompozitore iš Italijos. Ji - muziką, o aš - jos vizualizaciją. Padariau iš celofano keturis 3,5 metro skersmens burbulus. Du violončelininkai ir du smuikininkai grojo įlindę į tuos burbulus aklinoje tamsoje, apšviesti iš apačios. O dar keturi vaikinukai, kurių net nebuvo matyti, pūtė tuos burbulus, ir jie tai pūtėsi, tai bliuško. Projektas vadinosi "Kvėpuojanti muzika" ir buvo tikrai įspūdingas.

 

Kaip sekėsi kurti iš molio, kuo įdomi pačiam ši patirtis?

 

Kuriant man visada įdomiausias ne rezultatas, o procesas. Buvau labai nustebęs, kad molis - tokia kaprizinga medžiaga. Galvojau, kad nulipdžius stambų objektą, jį bus galima dekoruoti smulkiomis detalėmis, tačiau molio masė padiktavo savo taisykles, daug ko man neleido.

 

Ar jau žinote, kokios medžiagos imsitės po šios parodos?

 

Stengiuosi nieko neplanuoti ir pasiimti viską, ką pasiūlo gyvenimo aplinkybės. 2005 m. dalyvavau konkurse paminklui Lietuvos himnui ir jo autoriui Vincui Kudirkai Vilniaus miesto Savivaldybės aikštėje sukurti. Mano projektas su stiklu ir per jį bėgančiu vandeniu laimėjo 2 vietą. Šiek tiek apmaudu, kad atskleidžiau visą idėją, nes vėliau, kai komisija užprotestavo rezultatus ir liepė patobulinti konkursą laimėjusį projektą, jame buvo panaudotos mano idėjos. Kita vertus, jeigu būčiau pats laimėjęs konkursą, būčiau visą tą laiką pririštas prie šio projekto ir nebūčiau patyręs to, ką patyriau tą laiką keliaudamas.

 

Paroda "Rykštės" taip pat nebuvo iš anksto numatyta. Sugalvojau stoti į Dailininkų sąjungą ir apsižiūrėjau, kad šiais metais dar neturiu nė vienos parodos. Tėvas pasiūlė ateiti į Kultūrų komunikacijų centrą. Čia labai entuziastingai mane sutiko, suorganizavo molį, leido naudotis meno dirbtuvėmis ir štai - rezultatas.

 

Manau, kad kita medžiaga bus vanduo. Turiu kūrybinių idėjų naujiems kinetiniams objektams, bet jų imsiuosi jau rudenį. Gegužės pabaigoje maždaug dviem mėnesiams išvykstu pasitrankyti į Angliją.

 

Užsiminėte, kad norite įstoti į Lietuvos dailininkų sąjungą. Ką ji duoda jaunam menininkui?

 

Statusą, šiokias tokias socialines garantijas. Menininkui svarbu įsivardinti, kas jis toks yra.

 

Baigęs studijas Vilniaus dailės akademijoje dvejus metus klajojote po Prancūziją, Ispaniją, Italiją, Angliją. Koks tų klajonių tikslas?

 

Man atrodo, kad visi jauni žmonės jaučia norą kur nors pabėgti, ką nors naujo pamatyti, patirti. Ir mano klajonių tokie pažintiniai tikslai. Lankiausi muziejuose, nes mane labai domina klasikinė tapyba, norėjau pamatyti dailės klasikų šedevrų originalus, ir šiuolaikinio meno centrus apžiūrėjau. Na, man patinka kraštutinumai.

 

Tokios kelionės nemažai kainuoja...

 

Aš visada su savimi turiu popieriaus aplanką, pieštukų ir dvi sudedamas kėdutes. Kur nuvykstu, atsisėdu miesto centre ir piešiu momentinius šaržus. Per porą valandų uždirbu apie 70 eurų. Už šaržus uždirbtų pinigų man visiškai pakako garsiausių muziejų ir galerijų bilietams, maistui, nakvynei hosteliuose, kelionei. Tiesą sakant, ir dabar iš tų uždirbtų pinigų gyvenu.

 

Kodėl piešiate šaržus, ne, tarkim, portretus?

 

Portretus taip pat piešiu, tačiau šaržas man labiau patinka. Portretas - rimtas žanras, jis turi daug kanonų ir suteikia ne per daugiausiai laisvės kūrybai. Piešdamas šaržą esi visiškai laisvas, gali pokštauti, prikurti kokią detalę.

 

Beje, balandžio 1-ąją čia sudalyvavau viename spaudos projekte. Mano piešti 38 šaržai Melų dieną buvo išspausdinti trijų miestų laikraščiuose. Šį užsakymą padariau per dvi paras tuo pačiu metu, kai ruošiausi šiai keramikos parodai.

 

Po studijų Vilniuje ir po klajonių po užsienį grįžtate į Klaipėdą. Nejaučiate pagundos pasilikti kur nors kitur?

 

Važinėju į Vilnių kas antrą savaitę, nes ten gyvena mano mergina, draugai. Galvojau ir aš į Vilnių važiuoti, bet štai įsivėliau su šia paroda, ir šiaip tai tas, tai anas nepaleidžia. Galėjau ir Anglijoje pasilikti, ten gyvena daug draugų, tačiau likimas, trauka, net nežinau kas, grąžina mane į Klaipėdą. Čia gyvena mano tėvai, o su tėvu mane sieja ne tik kraujo ryšys, bet gal net stipresni už jį kūrybiniai saitai, bendri interesai.