WARNING Illegal string offset 'name'
in /home/kkkc2/domains/menokiemas.lt/public_html/archyvas/ip_cms/frontend/zone.php on line 65

WARNING Illegal string offset 'template'
in /home/kkkc2/domains/menokiemas.lt/public_html/archyvas/ip_cms/frontend/zone.php on line 66

WARNING Illegal string offset 'associated_group'
in /home/kkkc2/domains/menokiemas.lt/public_html/archyvas/ip_cms/frontend/zone.php on line 67

WARNING Illegal string offset 'associated_module'
in /home/kkkc2/domains/menokiemas.lt/public_html/archyvas/ip_cms/frontend/zone.php on line 68

Menų ir amatų dirbtuvės

WARNING Illegal string offset 'name'
in /home/kkkc2/domains/menokiemas.lt/public_html/archyvas/ip_cms/frontend/zone.php on line 65

WARNING Illegal string offset 'template'
in /home/kkkc2/domains/menokiemas.lt/public_html/archyvas/ip_cms/frontend/zone.php on line 66

WARNING Illegal string offset 'associated_group'
in /home/kkkc2/domains/menokiemas.lt/public_html/archyvas/ip_cms/frontend/zone.php on line 67

WARNING Illegal string offset 'associated_module'
in /home/kkkc2/domains/menokiemas.lt/public_html/archyvas/ip_cms/frontend/zone.php on line 68

Vietoje lauko kavinės Klaipėdoje - menų ir amatų dirbtuvės

Mantė Meikerytė, www.bernardinai.lt/ 2007.01.04

Pačioje trumpiausioje Klaipėdos miesto gatvėje, kadaise vadintoje Žaibo vardu, atsivėrė nauja kūrybinė erdvė – meno ir amatų kiemelis.

 

Jau šią vasarą buvusioje lauko kavinėje, Kultūrų komunikacijų centro kiemelyje įsikurs keturios stiklu dengtose kūrybinės dirbtuvės. Profesionalaus dizaino ir tradicinių amatų „miksas“ - godžioms turistų akims, pramogų išsiilgusiems miestelėnams. Atviroje erdvėje žadamas ne tik gyvo kūrybinio proceso šou, bet ir galimybė patiems jame dalyvauti – paminkyti molį, prisiliesti prie medžio, pamirkyti teptuką dažuose. Ir galbūt pirmą kartą gyvenime patirti malonių kūrybinių kančių, išgirsti aplink kiekvieną iš mūsų sklandančių mūzų šnabždesį.

 

Interpretacijos skrynios tema

Tą šnabždesį galėjo išgirsti visi, susirinkę į jau beveik įrengtų kūrybinių dirbtuvių ir parodos „Kaip atverti skrynią“ atidarymą. Įkvėpimą žadino tikra mūza, kurios išraiškinga povyza kiekvienam norinčiajam suteikė impulsą didžiulėje drobėje palikti savo ženklą. Kolektyvinio kūrybinio proceso džiaugsmą buvo galima patirti ir kuriant Žaibo gatvės legendą: pasidabinus peruku, pamirkant tikrą plunksną rašale. Taip vyko kiek šventinė, tačiau realius, Klaipėdoje vykstančius kūrybinius procesus iliustruojanti meninė komunikacija. Na, o tradicinių amatų ir profesionaliųjų menų dialogą atspindėjo žaisminga etnoprovokacija - paroda, kurios objektas – lietuviška skrynia kuparas. Su menininkų vaizduotės ir įvairių technikų pagalba skrynia buvo transformuota į pačias netikėčiausias formas. Stiklo, vitražų, veltinio, plieno skrynios, išsilankstančios ir šviečiančios, dekoruotos tradiciniais raštais ir išmargintos grafitais, karpiniais. Etnokultūros žinovus bene labiausiai šokiravo Andriaus Petkaus skrynia – žalia plastikinė tradiciniais lietuviškais raštais dekoruota šiukšlių dėžė. Kuo ne akivaizdi aktualizacija, šiuolaikinių ir tradicinių formų bendrystė?

 

15 skrynių, kurias sukūrė menininkai iš visos Lietuvos, ne tik žadino vaizduotę, bet ir vertė pamąstyti, kaip ir į ką kūrybinės išmonės dėka gali transformuotis tradicinės, regis, fundamentalios vertybės ir formos, kaip sukuriama kita estetinė realybė, kaip prasiplečia akiai įprasto objekto funkcijos. „Skrynios metafora itin talpi. Vieniems ji asocijuojasi su Pandoros skrynia, kitiems – su paslaptimi ar intymiausių brangenybių saugojimo vieta. Menininkas taip pat gali atsiverti kaip skrynia, tik reikia jam suteikti sąlygas kurti. O pažiūrėjus į Klaipėdą, jos Senamiestį iš palydovo, gal irgi įžvelgtume skrynią, kurią tik reikia atverti, įpūsti jai kūrybinės dvasios?“ - šmaikščiai parodos objekto sąsajas su objektyvia tikrove komentavo Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro direktorius Ignas Kazakevičius.

 

Plėtos amatų verslą

„Kaip atverti skrynią?“ – kartu su Ventspilio (Latvija) savivaldybe prieš pusmetį pradėto įgyvendinti projekto „Tradiciniai amatai, skatinant turizmą ir verslumą Baltijos jūros Kuršių pakrantėje“ – pradžia. Jo finansuotojai - Europos Sąjungos programa „Interreg IIIB“ ir uostamiesčio savivaldybė. Bene pirmieji Lietuvoje, jau šią vasarą turėsime išsvajotųjų kūrybinių industrijų užuomazgą – visiems atviras menų ir amatų dirbtuves. 2006-ųjų vasarą pradėtas rekonstruoti Kultūrų komunikacijų kiemelis, o buvusioje lauko kavinėje – įrenginėti dirbtuves. Šiuo metu kūrybinės dirbtuvės jau beveik baigtos, trūksta tik menininkų darbui būtinos įrangos. Jau sudėlioti ir svarbiausi naujos kūrybinės erdvės veiklos apmatai, surinkti liaudies menininkai ir profesionalai, kurie šią vasarą turėtų apsigyventi menų ir amatų oaze tampančiame kiemelyje. Čia bus galima įsigyti vienetinių liaudies meno dirbinių. Tikimasi ir siekiama, kad jie nebūtų tapatūs mugėse parduodamai produkcijai.

 

Pasak šio projekto koordinatorės Ramondos Laužikienės, kūrybinės dirbtuvės padės po vienu stogu suburti įvairių meno šakų kūrėjų ir teikti jiems įvairiapusę pagalbą. Projekto tikslas – pagyvinti ir plėtoti kūrybinį amatų verslą miestuose, projekto partneriuose – Klaipėdoje ir Ventspilyje, skatinti liaudies meno kūrėjų konkurencingumą, jų produkcijos patrauklumą ne tik turistams, bet ir miesto bendruomenei. „Manau, kad globalios gamybos eroje meno ir amatų dirbiniai neranda nišos Lietuvos ekonomikoje. Daugeliui kūrėjų tereikia suteikti galimybę sukurti unikalų, vienetinį gaminį ir suvenyrą, atspindintį senas mūsų tautos tradicijas“, - įsitikinusi R. Laužikienė. I. Kazakevičiaus teigimu, šiuo metu amatas suvokiamas kaip išskirtinai tradicinis, o menas – kaip pabrėžtinai šiuolaikinis. Todėl šis projektas į kūrybą leis pažvelgti kaip į visumą, kurioje tradicinės vertybės darniai jungiamos su moderniomis išraiškos priemonėmis.

 

Nei menininkai, nei verslininkai

Pradėjus realizuoti ilgai brandintą sumanymą, paaiškėjo, kad vadinamieji liaudies menininkai iš tiesų nelabai žino, ar iš tiesų jų kūryba atspindi liaudies tradicijas. „Jie daro tai, ką moka, ką iš kitų nusižiūrėjo. Viskas susimaišę, apversta aukštyn kojom. Daug kičo, nekokybiškų gaminių. Apskritai tautodailininkai visuomenėje užmirštas sluoksnis - nei jie menininkai, nei verslininkai. Tačiau iš tiesų tai labai imlūs informacijai žmonės - smalsūs, nori dalyvauti, nori dėmesio, džiaugiasi kiekviena jo apraiška“, - teigė projekto koordinatorė.

 

Šį rudenį liaudies menininkams buvo surengtas dviejų savaičių seminaras, kuriame paskaitas apie dizainą, šiuolaikinį meną, jo pritaikymą etnokultūroje, Kuršių krašto istoriją skaitė profesionalai, ekspertai iš visos Lietuvos. Paskui menininkams buvo pasiūlytas skrynios modelis ir leista interpretuoti jos tema. Paroda „Kaip atverti skrynią“ – šių interpretacijų rezultatas.

 

Liaudies menininkai iš Šilutės - Angelė ir Vytautas Raukčiai - skrynias kuria ir dekoruoja aštuonerius metus. Tai ne tik jų pomėgis, saviraiška, bet ir pragyvenimo šaltinis. „Vyras skrynias gamina, o aš jas išpiešiu. Naudoju autentiškus motyvus, tačiau dažnai interpretuoju jų temomis“, - pasakojo A. Rauktienė. Jos teigimu, dalyvavimas šiame projekte buvo visapusiškai prasmingas. Paskaitose išgirsta daug naudingų istorinių ir ekonominių žinių, kurias menininkai žada pritaikyti ateityje. „Tos interpretacijos, kurias matome parodoje, yra labai gražios ir įdomios. Manau, kad bendradarbiavimas praturtino ne tik mus, bet ir jaunus menininkus. O gal, pabandžius pažaisti tradicinės skrynios tema, atsiras tokių, kurie panorės pratęsti šią tradiciją, skrynias piešti tradiciniais raštais?“ - svarstė A. Rauktienė. Įkvėpti šio projekto, skrynių meistrai iš Šilutės savo mieste žada surengti 100 skrynių parodą.

 

Vilna ir lelijos lapai

Tekstilininkės Bronė Neverdauskienė ir Domantė Šarakauskaitė iš Kauno parodoje pristatė skrynias iš veltinio. „Vilna – labai praktiška medžiaga, todėl, pasiūlius dalyvauti projekte, nusprendėme skrynias kurti iš jos. Vilna tinka viskam, tik reikia pasukti galvą – kaip tai padaryti įdomiai. Nors tekstilė ir yra kilusi iš tradicinių amatų, mes tik interpretuojame liaudies meną. Tačiau kuriant neišvengiamai tenka grįžti prie liaudies kultūros ištakų ir tradicijų. Tikimės, kad ir tautodailininkams buvo smalsu pasižiūrėti į savo kūrybą kitu rakursu. Jie kai ko pasisėmė iš mūsų, o mes – iš jų. Įdomu, kaip skiriasi mūsų požiūriai į tą patį objektą. Liaudies menininkai į kūrybos objektą žvelgia kiek paprasčiau, skrupulingai nesilaiko proporcijų, o mums svarbi idėja, mes ieškome koncepcijos, tobulumo“, - įspūdžiais dalijosi B. Neverdauskienė ir D. Šarakauskaitė.

 

Kad etnokultūra – įkvėpimo šaltinis daugeliui menininkų, įsitikinęs ir klaipėdietis vitražistas Virgis Bizauskas. „Aš nesiruošiau „daryti“ liaudies meno. Gavau liaudies meno dirbinį – skrynią. Kokią savaitę sukau galvą: ką su ja daryti? Man buvo savotiškas rebusas – kaip galima būtų profesionalų meną susieti su tautodaile. Iš pažiūros - tiesiogiai tai nesisieja. Tačiau iš tiesų jie vienas kitą maitina. Kurdamas vitražą panaudojau liaudies motyvų, tačiau jie nuo realybės labai nutolę. Mano skrynioje lobių nėra, bet užtat pilna vandens, lelijos lapų“, - šmaikštavo V. Bizauskas.

 

Kokių lobių slypi Klaipėdoje atsivėrusioje naujoje kūrybinėje erdvėje, bus galima patirti jau šią vasarą, atvykus prie jūros odai suteikti bronzinio atspalvio. Ir, kada geidžiamoji saulė pasislėps už debesies, o atostogų išsiilgusi „dūšelė“ nenorės lindėti kavinių šurmulyje, neprošal būtų prisiminti Žaibo gatvę. Tiesa, kol kas ji vis dar tebeturi senąjį pavadinimą – Daržų g.10/Bažnyčių g.4. Tikimės - nebeilgai...